Mudu

Mudu

Iš vieno dubenio pavalgėm
Pagalvį vieną išgulėjom
Po šita didele padange
Net netikėdami – mylėjom.

Ir laiko maža buvo likę,
Ir atvirai kalbėjo protas.
Ir meilės trikampiai iškrikę
Susidėliojo tarsi grotos.

Po akmenim glūdėjo žolės,
Užmigę tūkstantąjį kartą.
– – – – – – – – – – – – – – – – – –
Dar rūksta šautuvas iššovęs.
Bet buvo verta.
Buvo verta.
(R. Skučaitė)