Aš nesustosiu, nors kelias kiltų
Kalno šlaitu stačiu,
Kol tėvo ranką, gerą ir šiltą,
Dar ant peties jaučiu.
Gera pajusti tvirtą jo delną,
Skruostu priglust prie peties,-
Visas jo kelias buvo prieš kalną,
Bet jis mane dar lydės.
Didelėj rankoj spaudė rankelę,
Vedė prieš kalną kartu,
Jis mane mokė eit sunkų kelią, –
Laimę tik taip suprantu…