***

***

Viltie žemelės,
dar nemoki nieko, nieko,
Dar tau pačiam be galo reikia
Rūpesčio visų.
Mirksės žvaigždelės,
Augsi tu iš lėto
Ir mokysies
Šito pasaulio paslapčių.
Mielas vaikeli, greitai suprasi,
Koks grumstelis kietas,
Bet krikšto angelas
budės šalia žingsnelių netvirtų.
Gal tau pavyks suprasti,
Kaip gyvenimas sudėtas,
Ir rast saulėtą krantą,
Kupiną šviesių dienų.