***

***

Upeliukas, įtekantis į jūrą ir pamatęs prieš save
Neaprėpiamus žydrius tolius bei galimybes pasinerti,
Susimaišyti su ta didybe, negali užmiršti to šaltinio,
Iš kurio jis ištekėjo, nuo kurio prasidėjo jo vingiuotas kelias žeme
Per užtvankas ir kitokias kliūtis, kurias jam reikėjo nugalėti…
Tad pakelkime tostą už tai, kad niekuomet mes
Ir mūsų vaikai neužmištume savo šaknų.