Tu man tokia atrodai:
Kaip Diurerio paveiksle – visada vienodai
Protingai ir prasmingai nuodėminga –
Tokia tu man atrodai…

Tu man tokia atrodai:
Kaip Rafaelio drobėje, neši vienodai
Ant rankų grūdą – visą žemės svorį –
Tokia tu man atrodai…

Tu man tokia atrodai:
Kaip Monos Lizos atvaizdas visus vienodai
Pajuokiantis už jų silpnumą, –
Tokia tu man atrodai…

Tu man tokia atrodai:
Kaip Remuaro drobėje, esi vienodai
Nežemiška, aukšta ir žemiškai laiminga,-
Tokia tu man atrodai…

Tu man tokia atrodai:
Ir tu tokia esi:
Kas dieną nevienodai
Kilni ir nepasiekiama
Griežtai graži, protinga,
Nežemiška, žemiška,
Aukšta, nuodėminga,
Šviesi.
Kokia ir reikalinga man esi…