***

***

Mama,
Rūpesčius ir skausmą
Vaikiškas svajas jau pamirštu.
Ir kodėl man gimė šitoks jausmas?
Vyras svetimas brangesnis negu tu…
Mama,
Kam nepasakei kadaise,
Kai mane taip sunkiai auginai,
Kad ateis žmogus – visų brangiausias
Tas, kuri aš pamilau karštai…
Aš pas jį į vakarą vėjuotą
Nuplasnoju plaštake lengva
Ak, kaip gera bėkt,
Kad tu žinotum…
Taip nebėgau niekad, mama, pas tave…