Uždekime Kalėdines žvakes

Uždekime Kalėdines žvakes

Uždekime Kalėdines žvakes,
man dovanoki savo meilės šypsnį
ir vėl pažvelgę mudu į žvaigždes
galėsime per dangų skristi.
Kaip keista, kad pajuntam mes
dviejų širdžių nakties plakimą
neleisdami kitur išvest
tyrumą, žaismą ir geidimą.
Kaip keista, kad kartu drauge
mes jaučiame svajonę vieną,
kuri palietusi mane,
užbūrusi Tave, blakstienoj miega.
Uždekim mūs Kalėdines žvakes,
su savo siluetais susiliekim –
pro langą žvelgęs, niekas nesupras,
kaip galim taip karštai mylėti.