Tikrasis visų turtas…

Tikrasis visų turtas…

sauja_tulpiųKažkaip šiandien naktį sumąsčiau, kad kiekvienas žmogus tiek daug turi, bet tiek mažai tevertina tai, ką turi… Mes norim vis daugiau, vis gražiau, vis brangiau… O pamirštam šalia esančius žmones, pamirštam su draugais išgert puodelį arbatos ir tiesiog ramiai su jais pasėdėti… Išvis užmirštam, kad turim draugų…
Ir būtent naktį prisiminiau gerb. poeto D. Kajoko eiliuką (tikiuosi, kad Jis nesupyks, jei čia jį pacituosiu)… Jis taip ir vadinasi „Vienintelis visų turtas, bičiuli“:
Antai – mergytė
kapsto smėlį šaukštu.

Staiga viską meta,
tarp balų nusiveja paukštį.

Mina kreivom kojukėm
ir krenta ant asfaltuoto kelio…

Iš kišenuko išbyra
gelsvo smėlio saujelė.

Ir tikrai, juk kiekvienas iš mūsų turim tą gelsvo smėlio saujelę, SAVO saujelę.
Nežinau, kodėl būtent šiandien apie tai rašau… Gal dėl to, kad pavasaris ir mintys, tarsi kokios gervės šauna į dangų visu veržlumu; gal todėl, kad ant rankų mažylis; o gal todėl, kad esu LAIMINGA; kad mano saujelė yra man ypatingai svarbi… Ir aš nenoriu nei daugiau nei brangiau nei nei…
Merime yra pasakęs, kad gyvenimas duoda labai daug, tačiau pasiimti galime tik vieną saują. Tikiu,kad aš tą saują jau laikau savo delnuose. Tik kaip man to nepaleisti?..
Gražaus ir ramaus vakaro visiems

9 Comments

  1. Gona

    Seniai jau beskaičiau  žodžius, kurie talpina tiek daug jausmo. Atrodo, visai nedaug pasakyta, bet…tiek daug pasakyta. Dabar tiek daug aplink netikrų jausmų ir žodžių, kad sutiktas tikras nuoširdumas priverčia kitu kampu pažvelgt ir į nuosavą gyvenimą, kuriame bėgi, bėgi, bėgi…ir užmiršti, jog jautei kažkada kažką panašaus.Gera.Ačiū.

     

  2. oi kaip smagu rytepaskaityti prasmingus zodzius…juk sirdimi ir protusuvoki gyvenimo prasme,bet kodel elgiames kitaip,kas galetu paaiskinti sia gyvenimo dilema?Gerai,kad radau si puslapi,tikra atgaiva sielai,visiems geros dienos

  3.   Sveika, kukuonele Prašom dažniau čia užsukti. Smagu, kad radot sau patinkančių dalykų…

    ***********************

    Kur beeitum – nesvarbu koks oras – visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D’Angelo)

  4. rebena   …taip,turim gelsvo smėlio saujelę…O kaip išlaikyti,kad tas smėlis neišsibarstytų?Kaip nepavargti ,belaikant stipriai?Gal ieškodama atsakymų ir lankausi čia…Ir kol kas aš daug atsakymų čia randu.Ačiū ir sėkmės!

  5. rebenax, 

    kaip tam eilėrašty: svarbu ieškoti, nors ir žinant, kad visko nerasi…

    Sėkmės ieškant

    ***********************

    Kur beeitum – nesvarbu koks oras – visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D’Angelo)

  6. manau, kad mes nepamirstam, tai kas mums brangu ir svarbu…tiesiog tas paseles musu gyvenimo ritmas daznai nunesa mus i kasdiene rutina, joje mes uzsisukam kaip kokie zaisliniai vilkeliai ir sukames tol, kol atsiranda kazkas, kas staiga sugrazina mus i realybe ir sumazina musu greiti….as daznai save pagaunu, kad kazkur vis skubu, begu ir vis dejuoju, kad niekur nespeju, bet…pastaruoju metu vis dazniau nugali kitokios mintys – geresnes – ,,ramiau, leciau, niekas niekur nepabegs…" tada ir atrandu laiko visiem ir viskam…viskas musu paciu rankose….

    judekim i preiki…. 

  7.  O va šis tavo komentaras, nikole, padėjo man ir praskaidrino nuotaiką šiam vakarui… Ačiū.

    Tikrai viskas mūsų pačių rankose. O skubėti visada buvo ir bus kur, visų pasaulio darbų irgi nenudirbsime… TAd belieka pasilikti laiko sau, TIKRO laiko… Ir pailsėti dvasiškai,emociškai… Ramaus vakaro su gerom mintim

    ***********************

    Kur beeitum – nesvarbu koks oras – visada pasiimk savo nuosavą saulę. (A.J.D’Angelo)

  8. Gona

    Rebena, norint išlaikyti smėlį rankoj, reikia jį kuo mažiau spausti savo delne, nereikia stipriai. Duoti jam laisvę – kaip draugui, ir jis pasiliks pas Tave. Suspausi – išbyrės, nebesurinksi… Visiems reikia natūralumo ir tiesos. Ir to nereikia siekti specialiai. Tada ir nepavargs Tavo Delnai, tada juose bus ne tik smėlis, bet ir gintarai.

    Manau, tai maža smiltelė didelio atsakymo. Sėkmės Tau, nes jauti daug.

Leave a Reply