Pasaulis – tai didžiulis paveikslas…

Pasaulis – tai didžiulis paveikslas…

lapai_rankinėje_Agnusyte_fotoŠįryt gavau žinutę telefonu, kuri privertė susimąstyt ir pasidžiaugt, kad ir aš esu kažkam… Kažkam skirta, kažkam reikalinga, kažkam sukurta…

Ši mintis iškilaus mūsų dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio. Jis teigia, kad "pasaulis – tai didžiulė drobė, kurioje kiekvienas paliekame žymę. Šviesią – tamsią. Pasaulis – tai knyga, kurią mes rašome visą gyvenimą. Po raidę. Po žodį. Po eilutę. Kiek sugebame. Išsaugokime ją ir žvarbiausiomis dienomis. Kad galėtume kurti nuostabią Saulės sonatą Gyvenimui."

Kita savaitė daugeliui iš mūsų bus tokia kaip visos, tačiau šeštadienį švęsime Visų šventųjų dieną, kuri tikrai neturėtų mūsų liūdinti – juk tiek šventųjų pasaulyje… Siūlau pasiieškoti informacijos (kad ir internete) apie savo vardo šventąjį (-ąją), galbūt sužinosite kažką įdomaus ir naudingo, o gal tiesiog kažko pasimokysite iš tų paprastų- nepaprastų žmonių – šventųjų… Ir suprasite, kad kiekvienas žmogus – ar turtingas ar vargšas, ar žymus – ar visai negarsus, yra pašauktas šventumui… 

O sekmadienį prisiminsime savo artimuosius, kurie jau paliko šią žemę… Aišku, kad neužmiršime uždegti žvakelės ant jų kapų, sutvarkysime… Ir nepamirškime paprastų, tačiau  svarbių maldos žodžių: "Amžinąjį atilsį duok mirusiems, Viešpatie…"

Ramybės jums visą savaitę ir nepamirškite siekti šventumo, kad ir nedideliais darbais, kad ir paprastoje kasdienybėje, kad ir labai po truputį…

Leave a Reply