vežimėlis_Agnusyte_fotoAr tikrai jaučiamės tokie jau suaugę, kad nebegalim, nebemokam, nebenorim žaisti su savo vaikais?
Mano dukra manęs vis prašo: „mama, pažaiskim slėpynių", o aš jai vis sakau: „ Ne dabar, aš jau didelė, aš nenoriu, tingiu…"
O kodėl nepažaidus tų slėpynių, kodėl neatsipalaidavus ir nepasakius: „skaičiuoju iki dešimt, einu ieškoti?.."
Ir kodėl neapsimest, kad iš tiesų nematau po stalu palindusios dukrytės? Pasakykit nors vieną priežastį, kodėl ne? Aš tos priežasties nežinau… Bet nuolat ir nuolat atrandu šimtus visokiausių pasiteisinimų, kodėl nežaist…
Liūdna, ar ne? Tikrai, ypač dukrai.
O ir kiek džiaugsmingų akimirkų mes – suaugusieji netenkame kai nesutinkam pažaisti su savo vaikais…
Tad bent šiandien, nors vieną kartelį, suskaičiuokim iki dešimt ir… eikim ieškot…
Ir pamatysit… rasim tikrai daug daugiau nei savo vaiką… Vėl atrasim save… Besišypsančius, bešėliojančius, bespygaujančius iš džiaugsmo…
Manau, kad tikrai verta surizikuoti ir suskaičiuoti iki dešimt… Juk tai visai nedaug, ar ne?
O galbūt Jūs dažnai žaidžiate su savo vaikais? Tuomet nuostabu! Taip elkitės ir toliau!

Parašykite komentarą