ar_tau_taip_nebūna_Agnusyte_fotoGavai brangią dovaną? Sulaukei ilgai laukto ir visai nepigaus virtuvinio komplekto? Ir tai nesuteikė tau tiek džiaugsmo, kiek tikėjaisi? Galbūt visai nesuteikė? Nustebai, nes pagalvojai, kad pavasarinių gėlių puokštelė įteikta ankstyvą rytą ir su meile būtų privertusi širdį šoktelėti lig pat debesų ir grįžusi atgal į tavo kūną užlietų nuostabia nenusakoma šiluma…
Kad gyvenime imi ir persidėlioji savąją vertybių sistemą… Kad ji tampa daug mažiau praktiška, tačiau vis labiau vidinė, išgyventa, tikra ir dvasinga…
Ar tau taip nebūna?..
Kad lauki lauki kol užaugs vaikai, o paskui nenori jų niekur paleisti; lauki kol pražys seniai nežinia kieno padovanotas kaktusas, tačiau jam sukrovus visą vainiką žiedų imi ir nukiši jį giliai į sandėliuką; lauki nesulauki, kada paskambins tavo pirmoji meilė, bet jam ar jai paskambinus imi ir neatsiliepi; lauki to vienintelio tikro ir išsvajoto saugumo jausmo, kad viskas pagaliau bus gerai, bet pasijutus saugiai imi svajot apie gyvenimo paįvairinimą, gal net pavojus; dieną naktį svajoji ir lauki, kada gi susidurs mūsų žvilgsniai, bet pažvelgus jam ar jai į akis randi vien liūdesį ir sumišimą….
Ar tau taip nebūna?..
Kad mažas šypsniukas tavo vaiko veide atperka visas ir visų kaltes; kad visai nediduko akmenuko įkritimas į tavo ranką lyg į širdį priverčia dažniau gyvenimui sakyti „Taip“; kad ta balta balta rūko skraistė virš kaimo ima patikti net „visko mačiusiam“ miesčioniui; kad daug dažniau tavo ištarti žodžiai sminga tiesiai ten, kur reikia… tiesiai ten, kur dar niekada nebuvo… tiesiai ten, kur jiems ir derėtų būti…
Ar tau taip nebūna?..

0 Comments

Parašykite komentarą