O kad žinotum, Mama…

O kad žinotum, Mama…

laumžirgis atvirukas Agnusyte2011fotoO kad žinotum, Mama, kaip norėčiau dabar su tavimi išgerti ką tik iš seno didžiulio beržo kamieno išbėgusios sulos… O kaip norėčiau! Nes su tavimi viskas taip sava, tikra, gyva, šilta, jauku, nepamirštama, ramu ir paprasta… Tik su tavimi tos sulos skonis tampa lyg gyvas, pripildantis jėgų, užpildantis visą esybę tuo saldžiu gaiviu vandeniu…

Mama, pareik namo. Pareik nors minutei. Prašau. Nes rytoj vėl kita diena. Rytoj baigsis sula. Sustos tekėjimas. Pasimirš pasakos ir stebuklai nevyks gyvenime…

Mama, paskaitykim šiandien tos pačios knygos tas pačias eilutės ir taip pat supraskim jų esmę. Juk mes tokios tik vienos esam… Pasėdėk, šalia, Mama… Palaikyk mano ranką savojoje…

Neišeik dar, nes rytoj nebebėgs sula ir visos knygos bus virtusios pasakom…

Leave a Reply