Dar ilgai išdykausiu su vėju
Vis svajodama skrieti tolyn…
Kur pradingsta tas vaikiškas noras
Prisivalgyt ledų mirtinai?
Aš tik naują dainą niūniuoju
Tik alpstu nuo saulėtekio skonio
Kai kitur ne dabar būčiau saule
Apgalvojančia viską iš naujo…
Dar tik rojuj maniau pasiklysti
Kai ištirpo burnoj pilnatis
Kai į delną monetos netilpo
Ir žadėjo nelyti liūtim…
Dar ir šiandien leipstu prisiminus
Kas tik rojuj ir kvepia dangum
Lyg tikėjimas – tikras buvimas
Pasibels į mane pilnatim…
Bella poesia. Vis gi geriausi ledai Italijoje, nes patys riebiausi, ir porcijos dydžiausios.
Grazie 🙂 Aš ir galvoju,ko mane taip vilioja ta Roma… 🙂