Anthony de Mello SJ. KVIETIMAS MYLĖTI. Meditacijos

Anthony de Mello SJ. KVIETIMAS MYLĖTI. Meditacijos

Penktoji meditacija  

Jei būsi pakankamai atidus, įžvelgsi, kad teegzistuoja vienas vienintelis dalykas, kuris yra nelaimingumo priežastis. Šio dalyko vardas yra Prisirišimas. Kas tai yra?

Prisirišimas – tai emocinė susisiejimo su žmogumi ar daiktu būsena, kurią stimuliuoja įsitikinimas, jog be vieno ar kito žmogaus arba daikto tau neįmanoma būti laimingam.

Šią emocinę susisiejimo būseną sudaro du elementai – vienas pozityvus, o kitas negatyvus.

Pozityvus elementas yra malonumo ir pasitenkinimo blyksnis, patiriamas tuo metu, kai žmogus gauna tai, prie ko yra prisirišęs. Negatyvusis elementas yra prisirišimą visuomet lydintis grėsmės ir įtampos pojūtis. Pagalvok apie žmogų, kuris godžiai ryja nusitvertą maisto gabalėlį koncentracijos stovykloje: viena ranka jis kemša maistą į burną, o kita ginasi nuo aplink susispietusių kitų kalinių, kurie bet kurią akimirką siekia nugvelbti jo laimikį. Tai visiškai tikslus prisirišimo sukaustyto žmogaus paveikslas.

Prisirišimas pačia savo prigimtimi sudrumsčia žmogaus emocinio pasaulio stabilumą ir kiekvieną akimirką kėsinasi į jo ramybę.

Pagrindinė prisirišimo problema yra ta, kad jei prisirišimo objekto pasiekti nepavyksta, žmogų užvaldo kančia ir skausmas. O jei ir pavyksta, tai nesukelia laimės pojūčio, o tik suteikia pasitenkinimo blyksnį, kurį lydi dvasinis nuovargis ir tuštuma. Ir be abejo nerimas, kad gali prarasti tau taip brangų žmogų ar daiktą.

Galimas daiktas, tu pasakysi: “Na argi negalima būti prisirišus prie vieno vienintelio mažmožio?“ Be abejo. Gali tokių mažmožių turėti, kiek tik nori. Tačiau už kiekvieną jų tu moki savo laimės kaina.

Dar negimė žmogus, kuris būtų išradęs būdą, padedantį išlaikyti savo prisirišimo objektus nejaučiant įtampos, nerimo ir baimės bei anksčiau ar vėliau nepatiriant pralaimėjimo.

Kovoje su prisirišimais tėra vienintelis būdas nugalėti: atstumk juos šalin nuo savęs. Priešingai, nei teigia paplitęs požiūris, prisirišimų atsikratyti yra nesunku. Vienintelis dalykas, kurį turi padaryti, – peržiūrėti ir stengtis suvokti žemiau išvardytas tiesas. Tu esi įsikibęs į klaidingą įsitikinimą, kad be tam tikrų žmonių ar daiktų negali būti laimingas.

Po vieną prisimink savo prisirišimo objektus ir suvok kiekvieno iš savo prisirišimų absurdiškumą. Galbūt širdyje jausi nemažą pasipriešinimą, tą pat akimirką patirsi džiaugsmingą emocinę iškrovą. Ir tą pat akimirką tavasis prisirišimas neteks galios.

Jei daiktais vien mėgausies, neįsileisdamas į savo sąmonę klaidingo įsitikinimo, kad be jų negalėsi būti laimingas, sutaupysi daugybę energijos ir emocinės įtampos, kurias iššvaistytum siekdamas savo prisirišimo objektų ir juos saugodamas.

Ar kada nors teko patirti būseną, kai galėjai turėti visus trokštamus daiktus neatsisakydamas nė vieno iš jų ir galėjai džiaugtis jais be prisirišimo, be liguisto potraukio, be įtampos, jausdamas visišką ramybę ir atsipalaidavimą?

Pagrindinė tiesa. Jei išmoksi džiaugtis tūkstančio gėlių aromatu, tai prie vienos neprisiriši ir nekentėsi, kad vienintelės trūkstamosios negali pasiekti ir amžinai turėti šalia. 

Jei turi tūkstantį mėgstamų patiekalų, vieno kurio netekimas praslys nepastebimai ir nė truputėlio nesudrums tavo palaimos. Tačiau būtent prisirišimai ir neleidžia išsiugdyti įvairiapusiškesnio skonio daiktams bei žmonėms.

Šių trijų tiesų šviesoje ištirps bet koks prisišimas. Tačiau ši šviesa turi šviesti nenutrūkstamai – tik tuomet ji bus efektyvi. Prisirišimai klesti tik iliuzijų tamsoje.

Leave a Reply