Palik už durų tylą,
spengiančią minty,
numesk beprasmę dieną
šalnai rudeninei,
bičiuliui
tarki ne SUDIE, sakyk –
IKI,
už sėkmę kelki taurę balto karšto vyno …

 

Ir gims diena, vaivorykštės
margom spalvom nuspalvinusi
valandą
ir tavo žingsnį.
Padangėj gervės
suplasnos ir uždainuos ­–
SUGRĮŠIM MES,
TIK METŲ NIEKAM NEGRĄŽINSIM …

 Irena Nagulevičienė

 

0 Comments

Leave a Reply