Grupė buvusių studentų, jau spėjusių padaryti puikią karjerą, atėjo į svečius pas savo seną profesorių. Be abejo, greitai pašnekesys pakrypo apie darbus – absolventai skundėsi dėl daugybės sunkumų ir gyvenimo problemų.

Profesorius pasiūlė visiems kavos, nuėjo į virtuvę ir grįžo su kavinuku ir padėklu, apkrautu pačiais įvairiausiais puodeliais – porcelianiniais, stikliniais, plastmasiniais, krištoliniais ir paprastais, brangiais ir pigiais. Kai svečiai pasiėmė puodukus, profesorius pasakė: „Ar Jūs atkreipėte dėmesį į tai, kad visi brangūs puodukai paimti. Niekas neėmė paprastų ir pigių puodelių. Noras turėti sau tik geriausia ir yra jūsų problemų šaltinis.

Supraskite, kad puodukas pats nedaro kavos nei geresne, nei blogesne. Kartais jis net slepia tai, ką mes geriam. Tai, ko Jūs išties norėjot – buvo kava, o ne puodukas, tačiau sąmoningai pasirinkote geriausius puodukus, o po to dar apžiūrinėjote, kam koks puodukas atiteko.

O dabar pagalvokime: gyvenimas – tai kava, o darbas, pinigai, padėtis visuomenėje – tai puodukai. Tai tik Gyvenimo saugojimo instrumentai. Tai, kokį puoduką turime, neapsprendžia ir nekeičia mūsų Gyvenimo kokybės. Kartais, koncentruodamiesi tik į puoduką, mes net užmirštame mėgautis pačiu kavos skoniu.

Patys laimingiausi žmonės neturi visko tik geriausio, tačiau jie pasiima visa geriausia iš to, ką turi. Mėgaukitės SAVO kava!

Autorius nežinomas.

0 Comments

Leave a Reply