KARPYTOJA

KARPYTOJA

Ji vadino save keistai .Ne ragana, ne būrėja, ne parapsichologe. Karpytoja. Taip ir skelbimuose rašydavo. Ir prirašydavo paaiškinimą – nukerpu likimo siūlą. Paliko mylimasis? Nesiseka verslas? Užklupo bjauri liga? Karpytoja nukerpa gyvenimo siūlą tam tikroje vietoje. Iškerpa gabalą netikusio, papuvusio siūlo. Vėl kažkaip suriša. Kartais įaudžia gabalėlį auksinio saulės spindulio, ar sidabrinės mėnulio šviesos giją, žalsvą pavasario gydantį želmenėlį ar raudoną, lyg kraujo lašas virpantį rožės žiedlapį. Ir nežinia, ką dar toji karpytoja darydavo. Bet sako – likimas visiškai pasikeisdavo. Netikęs gabalėlis iškrisdavo iš gyvenimo lyg nebūta.
Kaip man dabar gėda dėl savo siauroko mąstymo ir skeptiškumo! Visiškai tuo netikėjau. Šypsodamsi net kiek niekinau pas ją einančius ir mintyse vadinau Karpytoją gudria šarlatane.
Gal iš tiesų visokių žmonių yra.. kaip ir visokių minčių… idėjų, svajonių tikslų…

Leave a Reply