Eik savo keliu. Eik ir niekada nepasiduok. Nepasiduok kitų žmonių skeptiškai nuomonei, nepasiduok tyliam balsui tavo viduje, kuris tau šnabžda: “Tu nesugebėsi, juk žinai..” Nepasiduok tai dar neišlavintai savo valiai, kuri nori tave pavesti ir pasakyti: “Nieko nedaryk, nedirbk, juk beprasmiška..”.
Eik savo keliu. Eik, net jei dar nežinai, kur tiksliai yra tavo kelias. Ženk žingsnius į priekį, visada geriau eiti į priekį, nei atgal. Ženk, eik, nebijok slysti ir klysti. Viskas į naudą, viskas į gerą, tik taip sugebėsi atrasti save. Užsikimšk ausis ir negirdėk tų, kurie siūlo tau eiti kitu keliu, o ne tuo, kuriuo tu nori ir turėtum. Tik tu žinai, kur tau reikia nueiti. Ne jie.
Eik savo keliu. Eik ir negalvok apie tai, kad anksčiau tau nesisekdavo, kad alkūnes braižė smailios medžių šakos, kad įklimpdavai į purvą ar tiesiog pristigdavai jėgų. Tai buvo praeity, tačiau nereiškia, kad tai visada kartosis. Priimk patirtį, tačiau ja negyvenk. Mokykis iš jos, tačiau nesitikėk, kad visada darysi tas pačias klaidas. Mes tobulėjam kiekvieną dieną. Mes kaip tekantis vanduo – mes nestovime vietoje.
Eik savo keliu. Eik net tada, kai sutems, kai nežinosi, kur tiksliai eiti, kai suklysi, pasimesi ir norėsi grįžti atgal. Ženk į priekį, nes atgal jau kelio nebėra. Tu gali, tu žinai, kad tu gali. Tau nebūtina išbandyti visko, ko dar nebandei, tam, kad atrastum savo kelią. Tiesiog įsiklausyk į savo širdį. ŠIRDĮ, o ne tai, ką tu vadini “blaiviu protu”.
Eik savo keliu. Nes tik tavo kelias veda į tavo rojų.
(iš 7day.blogas.lt)

0 Comments

Parašykite komentarą