RANKOS IR PIRŠTINĖS

RANKOS IR PIRŠTINĖS

(tikra ir aktuali istorija)

„Buvo sausis. O vargingai gyvenanti moteris neturėjo pirštinių. Per pūgą ji traukė pasitikti iš mokyklos grįžtančių vaikų. Sustojusi papūsdavo rankas, kad nepatekėtų panagės, ir ėjo toliau. Ašaros pačios biro iš akių. Moteriai buvo gaila savęs ir skurdui pasmerkto gyvenimo, kai sau neatlieka nė kelių litų pirštinėms.

Nubraukė ašaras sugrubusiais pirštais. Ir staiga tarsi praregėjo. Kam verkti dėl pirštinių? Geriau džiaugtis, kad dar turi rankas! Kitą rytą, palydėjusi vaikus į mokyklą, užsuko pas neįgalią kaimynę ir lyg mažas vaikas pasigyrė: „Aš turiu dvi sveikas rankas!“

Ir rankos ėmėsi darbo: prinešė senutei vandens ir malkų, užkūrė krosnį, išvirė valgio. Kaimynė ištraukė iš spintos naujutėlaites avies vilnos pirštines ir tarė: „Čia tavo rankoms. Numezgiau, kol buvau sveikesnė.“

„Išmokyk ir mane megzti“, – paprašė jaunoji moteris, neturėjusi gerų tėvų, kurie ją mokytų darbo. Kaimynė ištraukė kelis stipriai susuktus siūlų kamuolius, seniai darbo mačiusius virbalus ir ėmė mokyti savo talkininkę megzti. Imli mokinė greitai perprato mokslą. Nuo to karto niekuomet nešalo nei jos, nei jos vaikų rankos.“

 

(iš spaudos, R.Musneckienės rašinio fragmentas)

P.S. Toliau rašoma, kad po kiek laiko moteris, suvokusi tiesą apie savo rankas, tapo verslininke ir išsikėlė gyventi į miestą.

Gal tikrai neturėtume dejuoti ir skųstis gyvenimu, jei turime sveikas rankas…

0 Comments

Leave a Reply