AK KAIP GAILA…

AK KAIP GAILA…

Kupini nenusakomo nerimo Lyg žalsvi papūgėliai narvelyje,
Mes ir patys lyg paukščiai gyvename
Tam pačiam nužydėjusiam medyje.Vakare sparnelius iškedename,
Lesalėlio patrupinus-čiulbame,
Mūsų mostų grakštumas nustebina,
Mūsų plunksnų gražumas apstulbina. Ak, kaip gaila: kol giedam, kol miegame,

Nesuprantamo nerimo genamas,
Lyg paukštelis pro šalį praskriedamas,
Kojele pamojuoja gyvenimas.

(Liutauras Degėsys)

Leave a Reply