Kiek daug yra posakių apie vienatvę… Kažkodėl dažniausiai ji spalvinama tik niūriomis spalvomis.


„Kai nemyli nieko – tai vienišumas, kai myli visus – tai šventumas, kai myli tik save – tai vienatvė.“ (E.Malūkas) „Būti vienam, tai būti pasaulio pakraštyje.“ (Polis Eliuaras)



Vienatvė – tai laisvė, kuri kaip ledas pamažu aptraukia širdį… Vienatvė – tai sodas, kuriame kvapo neskleidžia nė vienas žiedas…


 „…vienatve tu mano ugnie juodoji


ar tu tik degini ar ir švieti…“ (Just.Marcinkevičius)


Bet juk ir joje yra gero…


Štai keli posakiai:


„Vienatvė, lyg geras džiazas, užaugina sparnus…“


„Stipriausi būna vienatvę prisijaukinę žmonės. Kaip tie vieniši medžiai vidury lauko. Išdidūs ir gražūs, nes gyvena ne kieno nors šešėlyje ar užuovėjoje, kurią baisu būtų prarasti. Tačiau pavojinga įsimylėti savo vienatvę taip, kad nebenorėtum iš jos išlįsti. Kaip sraigė iš savo kiauto…“


„Iš vienatvės, kurioje jaučiasi vienišas, žmogus mėgina pasprukti. Iš vienatvės, kurioje vienišas nesijaučia, žmogus pasprukti nemėgina…“


Ir keli sakiniai iš interneto:


Vienatvė – kaip geras draugas, nors ir išsiskiri, žinai, kad bet kada vėl pas tave sugrįš…


Vienatvė skaudina tave ne ką daugiau, negu tavo antroji pusė…


Vienatvė varo į depresiją, bet tą gali padaryti ir tavo gyvenimo meilė…


Vienatvei visada su tavimi bus gera, ji niekada tau nepasakys, kad su


tavimi ji negali būti savimi…


Vienatvė su tavimi nemanipuliuos ir nesinaudos tavo gerumu…


Vienatvei nesvarbūs pinigai…


Vienatvė supranta, kad tau sunku, ji bet kada pasitrauks iš tavo gyvenimo, kai ateis laikas…


Kai išsiskiri su vienatve – tave apima ne liūdesys, o džiaugsmas…


Su vienatve gali džiaugtis mažais gyvenimo malonumais ne ką mažiau, nei su antrąja puse…


Jei matai krentančią žvaigždę, tai yra mažytė šventė tau ir ji netaps blogesnė jei busi viena (vienas)…


Vienatvė ištikima, tau nereikia bijoti, kad ji tavęs nebemylės…


Klausimas: ar vienatvėje reikia liūdėti? Galbūt tai yra tai, ką reikia švęsti?

Parašykite komentarą