GOBELENAS

GOBELENAS

Jauną vienuolį išsiuntė keliems mėnesiams į Flandrijos vienuolyną padėti kitiems broliams austi labai svarbų gobeleną.
Vieną dieną neištvėręs jis pašoko nuo kėdės:
– Baigta! Nedirbsiu daugiau šito darbo! Esu priverstas dirbti kažkokias nesąmones! – sušuko. – Davė auksinį siūlą ir liepė po kiekvieno dygsnio
užrišus mazgą visai be jokio reikalo jį nukirpti. Koks netaupumas!
– Sūneli, – ištarė jam pagyvenęs vienuolis, – tu nematai gerosios gobeleno pusės. Juk tu sėdi priešais išvirkščiąją pusę ir dirbi ties maža jo atkarpėle.
  Įtemptas gobelenas buvo nuožulniai ištiestas erdvioje dirbtuvėje. Jaunuolį nuvedė ten, iš kur buvo galima pamatyti gerąją pusę.
Išvydęs stulbinantį vaizdą, jaunuolis neteko žado.
Tai buvo Trijų Karalių pagarbinimo scena. Aplink Kūdikėlio Jėzaus galvą spindėjo auksiniu siūlu siuvinėta aureolė.
Tai kas jaunam vienuoliui pirmiau atrodė netaupumas, buvo kažkas nuostabaus.
     (Bruno Ferrero)

Leave a Reply