ŽENKLAS

ŽENKLAS

Kartą po laivo katastrofos žmogus buvo išmestas į negyvenamą salą.

Kasdien jis eidavo prie kranto ir žiūrėdavo į mėlyną gilų horizontą, tikėdamasis jame išvysti laivą… taip norėjosi grįžti namo.
Siekdamas kaip nors išgyventi, jis šiaip ne taip pasistatė palapinę ir išmoko susirasti šiek tiek maisto…
– Dieve, meldžiu atsiųsk man pagaliau kokį nors laivą, kad mane išgelbėtų,- ėmė jis karštai melstis, nebeturėdamas į ką daugiau kreiptis pagalbos…
Tą pačią naktį prasidėjo audra. Žaibas trenkė į jo palapinę ir šį užsidegė.

Išbėgęs laukan ir matydamas kaip dega vienintelis buvęs šioje saloje jo turtas, jis ėmė šaukti:
– Kodėl Dieve, atimi iš manęs ir šią paskutinę užuovėją?!
Jis buvo sugniuždytas ir nusivylęs.
Ryte prie kranto jis staiga pamatė priplaukianti laivą. Kai gelbėtojai pasiekė krantą, jis paklausė:
– Iš kur jūs sužinojot, kad man reikia pagalbos?
– Mūsų dėmesį patraukė degantis šioje saloje laužas, – atsakė jie.
———-
Tavo šiandienos sunkumai – tai kylantys dūmai, pranašaujantys Dievo malonę. Dievas ateis tavęs išgelbėti.
– Koks pats trumpiausias kelias sutikti Dievą?
– Gyventi invalido vežimėlyje, – atsakė kojų neturintis žmogus.
—–
Išties labai lengva viskuo nusivilti, kai viskas aplink rodos einasi ne taip kaip mums to norėtųsi.
Bet verta prisiminti, kad jei šiandien dega tavo paskutinis turtas, tai galbūt jis yra tas signalinis ženklas, kurį Dievas užkūrė, kad kažką iš esmės pakeistų tavo gyvenime.
          (Bruno Ferrero)

Leave a Reply