TAI TAVE IŠGYDYS

TAI TAVE IŠGYDYS

Seniai seniai gyveno karalius. Jis turėjo labai gražią ir protingą dukrą. Tačiau princesę kamavo nežinoma liga: jai augant, vis labiau silpo jos rankos ir kojos, o rega ir klausa darėsi vis aštresnės. Geriausi gydytojai bergždžiai stengėsi ją išgydyti.
Ir štai vieną dieną į rūmus atvyko senolis, apie kurį buvo sakoma, kad jis žinąs gyvybės paslaptį. Dvariškiai puolė jo prašyti, kad šis padėtų sergančiai karalaitei. Senolis padavė mergaitei iš gluosnio vytelių nupintą dengtą krepšį ir tarė:
– Turėk ir rūpinkis juo. Tai tave išgydys.
Nudžiugusi princesė viltingai pakėlė krepšio dangtį, bet tai, ką ji pamatė viduje, tik dar skaudžiau ją prislėgė – pintinėje gulėjo kūdikis, sužalotas dar sunkesnės ir skausmingesnės ligos nei jos.
Princesės širdį užplūdo gailestis. Nepaisydama veriančio skausmo, ji paėmė mažylį ant rankų ir ėmė juo rūpintis. Bėgo mėnesiai, bet princesė nenuleido nuo vaikelio akių. Maitino, glostė, šypsojosi jam. Budėjo prie jo naktimis,

švelniai kalbino. Tam reikėjo didžiulių pastangų ir ji turėjo tverti skausmą.
Praėjus septyneriems metams, atsitiko netikėtas dalykas. Vieną rytą vaikelis pradėjo šypsotis ir vaikščioti. Princesė jį pakėlė ant rankų ir juokdamasi bei dainuodama ėmė šokti.
Lengva ir grakšti kaip niekada anksčiau. Net nepastebėjo, kad ir ji pati jau buvo išgijusi.
—————-
Viešpatie, kai esu alkanas, atsiųsk man tą, kuriam reikia maisto.
Kai esu ištroškęs, atsiųsk man tą, kuriam reikia vandens.

Kai man šalta, atsiųsk man tą, kurį reikia sušildyti.
Kai mane veria kančia, atsiųsk man tą, kuris ieško paguodos.
Kai mano kryžius tampa nepakeliamai sunkus, duok man ir kito kryžių, kad neščiau drauge su juo.
Kai lieku tuščiomis rankomis, atsiųsk man tą, kuris stokoja.
Kai man stinga laiko, atsiųsk man tą, kuriam tuo metu reikia pagalbos.
Kai prarandu drąsą, atsiųsk man tą, kurį reikia padrąsinti.
Kai noriu būti suprastas, atsiųsk man tą, kuriam reikia, kad jį suprasčiau.

Kai noriu, kad kas nors manimi pasirūpintų, atsiųsk man tą, kuriuo galėčiau pats pasirūpinti.
Kai galvoju apie save, atgręžk mano mintis į kitus.
   (Bruno Ferrero)

Leave a Reply