IŠGELBĖTI ŽVAIGŽDĘ

IŠGELBĖTI ŽVAIGŽDĘ

Pakrante ėjo žmogus ir netikėtai pamatė berniuką, kuris vis kažką pakeldamas nuo smėlio mesdavo į jūrą. Žmogus priėjo arčiau berniuko ir pamatė, kad šis nuo smėlio renka jūros žvaigždes. Jos supo jį iš visų pusių. Atrodė, kad ant smėlio išberta milijonai jūros žvaigždžių, krantas buvo tiesiog nusėtas jomis ištisus kilometrus.
– Kodėl tu mėtai šias jūros žvaigždes į vandenį? – paklausė žmogus, prieidamas arčiau.
– Jei jos liks ant kranto iki rytojaus ryto, tai mirs tuoj pat, kai tik prasidės atoslūgis, – atsakė berniukas ir toliau nesustodamas rinko ir mėtė žvaigždes.
– Bet tai tiesiog kvaila! – sušuko žmogus. – Apsidairyk! Čia juk milijonai jūros žvaigždžių, krantas tiesiog nusėtas jomis. Tavo pastangos nieko vertos!
Berniukas pakėlė dar vieną jūros žvaigždę, minutėlei susimąstė ir mesdamas ją į jūrą tarė:
– Netiesa, mano pastangos daug ką pakeis… štai šitai žvaigždei.
         (Nežinomas autorius)
„Tas, kuris laukia galimybės vienu metu padaryti daug gerų darbų, niekada nieko taip ir nepadarys. Gyvenimas sudarytas iš mažų dalykų.
Labai retai pasitaiko galimybė vienu metu padaryti daug gero. Didingumas slypi tame, kad didis turi būti mažuose dalykuose.“
         (Samuelis Džonsonas, anglų rašytojas ir mąstytojas)

Leave a Reply