REIKIA TO, KAS SUPRASTŲ…

REIKIA TO, KAS SUPRASTŲ…

Parduotuvės savininkas prie parduotuvės durų prikalė skelbimą: “Parduodami šuniukai“. Toks užrašas turėjo pritraukti mažus vaikus.
Netrukus vienas mažas berniukas atvyko pagal skelbimą.
– Kiek kainuoja jūsų šuniukai? – paklausė jis.
Savininkas atsakė, jog apie 30-50 dolerių.
Mažylis pasirausė kišenėse ir ištraukė šiek tiek smulkių.
– Aš turiu 2 dolerius ir 37 centus, – pasakė jis. – Prašau leisti bent pažiūrėti į juos.
Parduotuvės savininkas nusišypsojo ir sušvilpė. Iš būdos išlindo Ponia, kuri nubėgo į parduotuvės kampą, o jai įkandin dar penketas mažyčių pūko kamuoliukų. Vienas šunytis bėgo atsilikęs nuo visų. Berniukas pastebėjo atsilikusi šlubuojantį šunelį ir paklausė, kas jam nutikę.
Savininkas paaiškino, kad šunytį apžiūrėjęs veterinaras nustatė, kad jam stinga Savasio kaulo. Jis visada šlubuos ir liks raišas.
Berniukas labai susijaudino.
– Aš noriu pirkti šį šuniuką.
Tada šeimininkas pasakė:
– Ne, tu nenori jo pirkti. O jei iš tikrųjų sugalvotum, tau aš jį tiesiog

padovanočiau.
Berniukas visiškai sutriko. Jis spoksojo tiesiai vyrui į akis, baksnojo pirštu ir kalbėjo:
– Aš nenoriu, kad man ji dovanotumėte. Šio šuniuko kaina yra tokia pati kaip ir visų kitų, todėl aš sumokėsiu visą sumą. Dabar palieku jums 2 dolerius ir 37 centus, o vėliau mokėsiu po 50 centų kas mėnesį, kol susidarys suma.
– Tau nereikėtų jo pirkti. Šis šuniukas niekada negalės bėgioti, šokinėti ir

žaisti su tavimi, kaip visi kiti.
Berniukas pasilenkė ir sunkiai kvėpuodamas pakėlė parodyti kreivą, suluošintą kairiąją koją, prilaikomą metalinių sąvaržų.
Pažiūrėjo į savininką ir tyliai pasakė:
– Na, aš pats ne itin bėgioju, o mažajam šuniukui reikia to, kas ji suprastų!
      (autorius nežinomas)

Leave a Reply