MAMOS BUČINYS

MAMOS BUČINYS

Sykį gyveno berniukas, kuris eidamas į mokyklą ir joje būdamas visada laikydavo sugniaužtą kairės rankos kumštį. Kai mokytoja jį pakviesdavo atsakinėti, jis atsistodavo, bet kumštis likdavo sugniaužtas. Vaikas rašydavo dešine ranka, o kairiojo kumščio nieku gyvu neatleisdavo. 

Vieną dieną mokytoja, norėdama patenkinti savo pačios ir vaikų smalsumą, paklausė, kodėl jis taip elgiasi. Berniukas nenorėjo atsakyti, bet po to, primygtinai mokytojos ir klasės draugų raginamas, nusprendė atskleisti paslaptį: 
– Kai kas rytą išeinu iš namų į mokyklą, mama stipriai pabučiuoja mano kairįjį delną, o paskui, gniauždama mano pirštus, šypsodamasi sako: „Mano vaikeli, tvirtai laikyk saujoje mamos bučinį!“ Todėl visada laikau sugniaužtą kumštį: ten, viduje, – mano mamos bučinys. 
   (Bruno Ferrero)

 

Leave a Reply