„Daugumą to, ką man iš tiesų reikia žinoti – kaip gyventi, ką daryti ir kaip elgtis – aš išmokau jau vaikų darželyje. Išmintis glūdėjo visai ne mokslo aukštybėse, bet čia pat, smėlio dėžėje. Štai ko tenai išmokau:
– Viskuo dalinkis su kitais.
– Žaisk sąžiningai.
– Neskaudink žmonių.
– Padėk daiktus ten, iš kur juos paėmei.
– Sutvarkyk, ką pats sujaukei.
– Neimk svetimų daiktų.
– Ką nors įskaudinęs, atsiprašyk.
– Prieš valgydamas nusiplauk rankas.
– Šilti pyragėliai ir pienas tau labai sveika.
– Kiekvieną dieną šiek tiek pasimokyk, šiek tiek pamąstyk, truputį papiešk, truputį padainuok, truputį pašok, truputį pažaisk, truputį padirbėk.
– Kiekvieną popietę valandėlę nusnūsk.
– Kai išeini į pasaulį, saugokis automobilių, susikibk rankomis, eik kartu su draugais.
– Suvok stebuklą.
– Niekada nesistebėk. Prisimink, kas nutinka mažai sėkliukei vazonėlyje: šaknys skverbiasi žemyn, augalas stiebiasi viršun ir nors niekas tiksliai nežino, kodėl ir kaip, bet tai vyksta mums visiems“.
(Robert Fulghum)