GERASIS IR BLOGASIS

GERASIS IR BLOGASIS

Vienas indėnas paprašė baltąjį žmogų tabako. Šis įkišo ranką į kišenę ir, ištraukęs pilną saują tabako, padavė jį paprašiusiam. Kitą rytą indėnas atėjo pas baltąjį ir atnešė mažą pinigėlį, kurį jis rado tabake. Baltasis nustebo, kad indėnas jam atnešė tokį mažą pinigą. Indėnas padėjo ranką ant krūtinės ir tarė: „Čia, krūtinėje, aš turiu du žmones: gerąjį žmogų ir blogąjį žmogų. Gerasis žmogus man sakė: pinigas ne tavo, grąžink jį savininkui. Blogasis: pinigas tavo, nes jis tau atiduotas kartu su tabaku. Gerasis: netiesa, tabakas tavo, bet pinigas ne. Blogasis: nusiramink, eik ir nusipirk degtinės… Nežinojau ką daryti. Kad nusiraminčiau, atsiguliau, bet gerasis ir blogasis žmogus savo ginču nedavė man per visą naktį užmigti. Todėl, štai, atnešiau rastą tabake pinigą ir grąžinu jo savininkui.“ (Josef Fattinger, 1935m.)

„Joks protinis išsimokslinimas, jokia fizinė jėga nepadarys tautos didžios, jei ji neturės pagrindinių teisingumo dėsnių ir dorinės skaistybės.“ (Ruzveltas)

————————-

Kadaise, prieš daugybę metų senas indėnas atskleidė savo anūkui vieną gyvenimišką tiesą.

– Kiekvieno žmogaus viduje vyksta kova, labai panaši į dviejų vilkų grumtynes. Vienas vilkas yra blogio įsikūnijimas – pavydas, kerštingumas, egoizmas, ambicijos, melas, neapykanta… Kitas vilkas atstovauja gėrio pasaulį – meilė, viltis, ištikimybė, užuojauta, pagalba….

– O kuris vilkas galų gale nugali? – paklausė mažylis.

Senasis indėnas vos pastebimai šyptelėjo ir tarė:

– Visuomet laimi tas vilkas, kurį tu maitini.

      (Nežinomas autorius)

Leave a Reply