GANDRAI ATSISVEIKINA

GANDRAI ATSISVEIKINA

„Vasara pavargo… Tiek dirbusi, užauginusi, sukūrusi, ji kelia sparnus ir atsisveikina. Kur skubi, vasarėle? Norėtųsi, kad ilgiau pabūtum. Tačiau vasara negali laukti. O gal tai ne ji, gal tik gandrai, baltais pulkais tolstantys dausų link, atsisveikina su mumis? Rudens artėjimą primena ir žiogai, svaigiai grieždami nuo ryto iki vakaro. Žiūrime ir netikime savo akimis – rytais, o dar dažniau vakarais virš pievų, ražienų, žemumose ima suktis rūko garbanos. Taip žemė atiduoda savo šilumą ir drėgmę. Atėjo vėsių naktų, sunkių rasų metas.

Rugpjūčio 24-ąją, per šventą Baltramiejų, išskrenda gandrai. Tai žino visi, tai – ne išgalvota, o ilgai paukščius stebint atsiradusi tiesa. Ornitologai prieš keliolika metų sužinojo, kad po šios dienos retai kur gandrų lieka, o iki rugsėjo jų jau nebūna nė vieno. Žinoma, keliauti gandrai pradeda anksčiau: sausringą vasarą – jau rugpjūčio viduryje. Gandrų kelias į žiemavietes Afrikoje tolimas, tačiau rudenį paukščiai neskuba – suradę ramią vietą ir daug maisto, jie apsistoja ir ten išbūna bent keletą dienų. Kažkada sakydavo, kad išskrendantys gandrai išsineša pavakarius –

dienos pasidaro trumpesnės ir tenka taikytis prie naujo gyvenimo ritmo.“ (S.Paltanavičius, valstietis.lt)

 

„Šiąnakt mus paliks gandrai“:

Leave a Reply