Adventas. Kaip vaikas laukiu Kalėdų :)

Adventas. Kaip vaikas laukiu Kalėdų :)

angeliukas Agnusyte FotoŠiandien kaip vaikas pradėjau laukti Kalėdų! Kaip vaikas supratau, kad džiugesys it pirmoji Advento vainiko žvakelė, plevena mano širdyje laukdama Jėzaus gimimo!

Lengvas, nuostabus ir nepakartojamas jausmas, kai lyg ir supranti, kad kiekvienąmet gimstantis Jėzus atneša tavo gyvenimui dar daugiau šviesos, supratimo bei tikėjimo… ir tuo pačiu toks nenusakomas, nesuvokiamas, niekaip nepaaiškinamas keistas jaudulys ar džiaugsmingas jaudinantis laukimas, kai lyg nesupranti ir klausi savęs, o kas bus po šių keturių savaičių? Ar aš pasikeisiu? Ar priimsiu savo gyveniman tą, kuris nori į jį ateiti. Ar priimsiu kitą žmogų, laukiantį prie mano namų durų su pilnom saujom kalėdinių meduolių? Ar priimsiu kitą Tave, kai bandysi įeit pro duris ir stabtelėjęs tik nusivalyti kojų, ieškosi mano akyse priėmimo į savo gyvenimą sutikimo? Ar priimsiu vaikus, klegančius lauke ir šaukiančius kartu su jais važinėtis rogutėmis, nuraudusiais nuo šalčio skruostais, laukiančiais mano sutikimo būti su jais?

Ką galiu duoti Tau, žmogau, šio Advento metu?

Ar priimsi iš manęs juoką iki ašarų kai vaikams pasakosiu nepakartojamą ir niekam negirdėtą istoriją apie tikrumą bei laukimą?

Ar priimsi iš manęs palaikantį žodį, kai norėsi viską mesti ir bėgti iš čia kuo toliau?

Ar leisi man nuošluoti sniegą nuo tavo kelio į namus ir pabarstyti ant jo kvepiančių džiovintų obuolių, kad grįžimas namo tau taptų kvepiančia pasaka?

Ar paimsi iš manęs viską, ką duosiu per šias gražias keturias laukimo savaites: daug neturiu, tačiau tai, ką turiu ne tik kvepia, bet prašyte prašosi būti priimta, pasidžiaugta, suvalgyta ir išgirsta…

Atiduodu tau save, kad atėjus Kalėdoms džiaugsmo būtų dar daugiau, o tikrumu ir pasitikėjimu apsnigtų kiekvieni namai …

Laukim šio džiaugsmo kartu!

Leave a Reply