Apie mažą pilką paukštelį

Apie mažą pilką paukštelį

paukštisDideli balti paukščiai ruošėsi skristi į šiltuosius kraštus. Čia prišokuoja prie jų mažas pilkas paukštelis ir sako:

– Aha, dideli balti paukščiai, va jūs išskrendate dabar į šiltuosius kraštus, peržiemosite ten, po to sugrįšite ir gyvensite sau toliau. O aš mažas ir niekam nereikalingas štai lieku čia – sušalsiu ir numirsiu!

Dideli balti paukščiai jam ir tarė:

– Nusiramink, mažas pilkas paukšteli. Mes paimsime tave su savimi į šiltuosius kraštus, tu ten peržiemosi, nesušalsi ir gyvensi toliau.

Bet paprieštaravo jiems mažas pilkas paukštelis:

– Aha, dideli balti paukščiai, jums bepigu taip kalbėti – štai kokie jūsų dideli ir galingi sparnai. Jus lengvai įveiksite tą atstumą. O pasižiūrėkite kokie mažyčiai ir silpni yra mano sparneliai. Aš tikrai nepasieksiu šiltųjų kraštų ir žūsiu kur nors pakeliui.

– Nusiramink, mažas pilkas paukšteli. Mes užsikelsime tave ant savo nugarų ir saugiai nuskraidinsime į šiltuosius kraštus ir tu nežūsi ir gyvensi toliau.

Bet paprieštaravo jiems mažas pilkas paukštelis:

– Aha, dideli balti paukščiai, jums bepigu taip kalbėti – štai kokie tvirti jūsų snapai, šiltuose kraštuose jūs be didelio vargo galėsite iš po žemės išsitraukti sau kirmėlaites ir sočiai gyventi, o pasižiūrėkite koks mažas yra mano snapelis. Aš negalėsiu juo pasiekti kirmėlaičių ir greitai numirsiu iš bado.

Ir tarė jam dideli balti paukščiai:

– Nusiramink, mažas pilkas paukšteli. Mes pasidalinsime su tavimi sliekais ir kirmėlaitėmis ir tu nenumirsi iš bado ir galėsi gyventi toliau.

Bet paprieštaravo jiems mažas pilkas paukštelis:

– Aha, dideli balti paukščiai…

Tačiau nieko jam neatsakė dideli balti paukščiai, nes pakilo į orą ir nuskrido.

– Na argi aš nesakiau, kad niekas manęs nemyli ir niekam aš nesu reikalingas, – pats sau pagalvojo mažas pilkas paukštelis.

(Autorius nežinomas)

Leave a Reply