Iš tų kalnelių tolimų,

Purių pusnelių kilimų

Sugrįžta vakaras miglotas

Sustoja tyliai prie namų.

 

Ir aš į kambarį skubu,

Krosnelę užkuriu žabu.

-Užeik miglotas vakarėli,

Skaitysim pasakas abu.

 

 

Prisėda vakaras šalia.

Šakelė virsta ugnele.

Ir bėga raidės-juodos avys

Baltąja knygos pievele.

 

Ir klausom žodžių kaip žynių-

Senų, protingų, sumanių.

Ir mylim knygą, pabuvoję

Už jūrų marių devynių.

(Martynas Vainilaitis)

Parašykite komentarą