Iš tų kalnelių tolimų,
Purių pusnelių kilimų
Sugrįžta vakaras miglotas
Sustoja tyliai prie namų.
Ir aš į kambarį skubu,
Krosnelę užkuriu žabu.
-Užeik miglotas vakarėli,
Skaitysim pasakas abu.
Prisėda vakaras šalia.
Šakelė virsta ugnele.
Ir bėga raidės-juodos avys
Baltąja knygos pievele.
Ir klausom žodžių kaip žynių-
Senų, protingų, sumanių.
Ir mylim knygą, pabuvoję
Už jūrų marių devynių.
(Martynas Vainilaitis)