Jei turėtum vieną minutę, ką pasirinktum?

Jei turėtum vieną minutę, ką pasirinktum?

Jei turėtum tik vieną minutę, ką pasirinktum? Minutę tylėti? Minutę kalbėti, o gal minutę mylėti?
Ilgai ieškojau atsakymo į šį, rodos, labai paprastą klausimą. Tarsi vaidintum trijuose skirtinguose spektakliuose…

Minutė tylėti… galbūt.. įsivaizduoju save tarp minios žmonių.. tokią atsidavusią pilkumai ir beprotiškai išsiilgusią kažko.. tyliu… likus minutei žodžių būtų maža, kad ta minia mane išgirstų… spektaklis tęsiasi, vienintelis žodis jau maudžia gerklę… akyse ašaros… smėlio laikrodis negailestingai byra man į saują…
tarsi gėlė, kurios niekas nelaistė… kurį tyliai žvelgė pro langą į miestą… kuri pamiršo… pamiršo gyventi… sukniubsiu… minia sutryps…
mirtis švelni – maudžiantis žodis mane pasmaugė.
MANO…

Minutė kalbėti… saulės išbučiuotoj dykynėj.. kai aplink nėra nei vienos gyvos dvasios.. tarsi besiblaškanti paukštė, ieškanti savo kampo… ieškanti to, ko niekada nepametė… ko niekada ir neturėjo… klykčiau pasauliui apie save…
tiksinčio laikrodžio dūžiai rastų atgarsį mano krūtinėj… neleisk man išeiti, pasauli… neleisk..
LAIKAS…

Minutė mylėti… save? Jį? Jaučiu tą akimirką aš jo nekęsčiau… už jo žvilgsnį.. už jo buvimą.. už tai, kad man reikia rinktis, o Jis ramus sėdi čia – šalia lovos… tą akimirką mano širdis būtų pilna neapykantos, kvailo pykčio… panaši į ežiuką… kuris iš baimės atsuka savo spygliukus…
kaži ar tu mane girdi… aš tave.
BAIGESI….

Trys scenarijai – trys minutės… atsakymas ateina tuomet, kai jo neieškai…

Leave a Reply