NEĮMANOMAS DALYKAS

NEĮMANOMAS DALYKAS

Žymiosios švedų rašytojos Selmos Lagerliof raštuose randame šitokią Kalėdinę legendą. Kūdikis gimė prieš pat Kalėdų šventes. Kalėdų naktį motina sėdėjo prie lopšio ir jį supdama klausėsi kaukiančio lauke vėjo. Ji mąstė apie savo gyvenimą, apie gyvenimą savo sūnaus, kuris nerūpestingai ir ramiai miegojo. Kokia jo laukia ateitis? Kas jis bus? Židinyje blėso žarijos. Išmušus 12-tą, iš gęstančio židinio pasirodė fėja (burtininkė, moteriška dvasia, gyvenanti ore ir žemėje) ir tarė motinai: „Kiekvienias metais tokią naktį aš išpildau kieno nors pageidavimą. Prašyk ko nori, ir aš tau viską padarysiu.“ Moteris tarė: „Padaryk, kad mano sūnus užaugtų sveikas, stiprus ir laimingas.“ Fėja atsakė: „Prižadu tau: tavo sūnus bus sveikas, stiprus ir laimingas.“ – „O ar tu gali padaryti, kad jis būtų pats turtingiausias visoje Švedijoje?“ – „Prižadu tau: tavo sūnus bus turtingiausias visoje Švedijoje.“ – „Aš noriu, kad jis vestų žmoną, pačią gražiausią visame mieste.“ – „Prižadu. Gražesnės žmonos niekas neturės.“ – „Taip pat noriu, kad iš jo akių neiškristų nė viena ašara.“ Nuleidusi galvą fėja tylėjo. Motina vėl kreipėsi į ją: „Ko tyli? Juk tu pasakei, kad galiu reikalauti ko tik noriu.“ – „Neprašyk negalimo. Be ašarų negalima gyventi.“ Motina sušuko: „Aš noriu, kad mano sūnus niekada neverktų. Šį mano norą tu turi išpildyti.“ Fėja dar žemiau nuleido galvą. „Argi tu atsisakai? Tu mane apgaudinėji?“ – „Pagalvok ko reikalauji…“ – „Aš žinau, ko reikalauju. Per daug esu pati išliejusi ašarų, dėl to sūnui trokštu kitokio likimo.“ Fėja tyliai ištarė: „Tavo noras bus išpildytas.“ Tuos žodžius tarusi fėja išnyko. Židinyje prieš užgęsdama liepsna skaisčiai švystelėjo… Motina pasilenkė prie lopšio ir pamatė kūdikėlį mirusį. Jis niekada neverkė.

 („Lietuvos Aidas“, 1935m.)

————————-

„Kiekvienas neš savo naštą.“ (Gal.6,5)

0 Comments

Leave a Reply