KODĖL?

KODĖL?

Cirke, įsikūrusiame gyvenvietės pakrašty, rengiantis vaidinimui kilo gaisras. Kluonas, jau apsivilkęs scenos drabužiais, puolė ieškoti pagalbos. Uždusęs atbėgo į miestelio aikštę ir ėmė šaukti žmonėms:
– Bėkite greičiau! Cirkas dega!
Tačiau žmonės pamanė, jog tai išradingas juokdario triukas, siekiantis privilioti kuo daugiau publikos į spektaklį. Susižavėję artisto miestriškumu, miestelio gyventojai jam plojo ir juokėsi iki ašarų.
– Jei gaisro tuojau nesustabdysime, ugnis pasieks javų laukus, suliepsnos ir jūsų namai! – rėkė klounas ir tuščiai bandė aiškinti žmonėms, kad sako tiesą, kad tai joks triukas, kad tikrai užklupo nelaimė. Niekas nepaklausė jo raginimų bėgti cirko pusėn ir patiems viskuo įsitikinti.
Klouno ašaras palydėjo kvatojimas ir gyrimo šūksniai:
– Šaunuolis! Tai bent aktorius!
Tuo metu ugnis netrukdoma darė savo darbą: prarijo cirką, po to ir visus miestelio namus.
————-
Kodėl kreipiame dėmesį į apdarus, o ne į žmones? Tikime kaklaryšiais, o ne idėjomis. Mes dažnai net gyvenimus surišame ne su žmogumi, o su madingu jo drabužiu…
(Bruno Ferrero)

Leave a Reply