Laimė

Laimė

Gyveno kartą labai turtingas žmogus. Tačiau nežiūrint jo turtų ir visų gyvenimo malonumų, kuriuos galėjo sau leisti, jis vis tiek jautėsi nelaimingas, jam trūko gyvenimo pilnatvės. Jis skaitė daugybę protingų knygų, bendravo su išmintingais žmonėmis, užsiiminėjo visokiom jogom ir pan., tačiau vidinė tuštuma jo neapleido. Ir štai kartą jis sužinojo, kad kažkur toli miško gilumoje gyvena didis išminčius, kuris tikrai padeda žmonėms atrasti gyvenime laimę. Ilgai nelaukęs turtuolis susiruošė ieškoti to išminčiaus.

Tačiau išvykdamas į tolimą kelionę jis bijojo palikti namie savo pinigus. Todėl jis susikrovė viską į didelį maišą ir iškeliavo su tuo maišu ant pečių ieškoti išminčiaus.

Ilgai klajojo, kol galų gale jį sutiko. Puolė išminčiui po kojom prašydamas padaryti jį laimingu bet kokia kaina, nes apkarto jam gyvenimas nežiūrint visų turtų ir malonumų.

Išminčius ramiai išklausė jo maldavimų ir staiga, nieko netaręs, pagriebė turtuolio maišą su pinigais ir dingo krūmuose. Turtuolis žinoma puolė vytis, tačiau išminčius puikiai žinojo šį klaidų mišką ir nesunkiai pabėgo. Turtuolis ilgai ieškojo, šaukė, maldavo grąžinti maišą, keikė kiek įmanydamas vadinamąjį išminčių, kuris pasirodė esąs tik vagis ir pamiškės plėšikas…

Galų gale netekęs vilties ir visiškai sugniuždytas jis patraukė namo. Tačiau atėjo naktis ir turtuolis miške pasiklydo. Jis labai išsigando, nes miške pilna plėšrių žvėrių ir nuodingų gyvačių, todėl naktis vienam miške jam praėjo pilna siaubo. Tačiau galų gale išaušo rytas ir turtuolis šiaip ne taip atrado keliuką, kuris vedė iš to miško. Išėjęs į miško pakraštį jis staiga pamatė savo maišą su pinigais! Maišas buvo toks pat pilnas kaip ir pirma, niekas iš jo nebuvo paimta. Apimtas neapsakomos laimės turtuolis puolė prie maišo, griebė jį ir ėmė iš džiaugsmo juoktis, verkti ir šokinėti. Bešokinėdamas jis net nepastebėjo kaip prie jo prisiartino išminčius. Na štai, – tarė jis, – įvykdžiau tavo prašymą. Padariau tave laimingu…

(autorius nežinomas)

Leave a Reply