Mūsų moterys

Mūsų moterys

Moterys, mielosios moterys:

mamos, seserys, žmonos ar dukros

ir tos , kur kely prasilenkiam,

ir tos, kur gal būt, bus dar sutiktos…


Jūs kuklios, kaip uogos šermukšnio,

kaip pavasario šilto atodūsiai,

širdžių šiluma ledą tirpdančios,

audžiat taką sparnuotoms svajonėms…


Kartais einat prieš didelį vėją,

kartais sieloje jaučiate šaltį,

bet ne tam į šią žemę atėjot,

kad prieš kliūtis nuleistumėt galvą…


Be jūsų – pasaulis vienspalvis,

gyvenimo kelias duobėtas,

savo žavesiu užburiat saulę,

pražysta dėl jūs orchidėjos…


Ak , jūs moterys, mūsų moterys,

skirtingos, o kartais panašios…

Gyvenimo laiptais dar kopiant,

jūsų ieškom ir džiaugiamės radę…

         ( Nijolė Arštikaitienė)

Leave a Reply