Gyvenu

Gyvenu

Mums reikia namų- viskas aišku,

kaip gi be kiemo, vaikų?

Reikia sodo, darželio , laisvės,

kad galėtum ištart GYVENU…

Reikia melsvo dangaus, upių , marių,

miško ošiančio lig vėlumos.

Reikia duonos kvapnios ant stalo,

lašinių ir dar šio to.

 

O paskui – viso šito per maža,

Reikia , vilos , jachtos brangios,

meilės laisvos saldžių vaisių

ir dar velniai žino ko…

 

Atsiranda draugų visas „pluoštas“

ir svajonių kaip kilt dar aukščiau.

Gerai ,kad turi kuo didžiuotis,

ir siaubas, jei tai praradai.

 

Tik tuomet paaiškėja kas draugas,

o kas – prisiplakėlis šiaip,

toks trapus turtais grįstas pasaulis,

bet ir vargšų …trapus panašiai…

( Nijolė Arštikaitienė)

Leave a Reply