Gavėnios pradžia – Pelenų diena

Gavėnios pradžia – Pelenų diena

Pelenų dieną bažnyčioje žmonėms ant galvų barstomi pelenai, primenant, kad žmogus iš dulkių gimęs, dulkėmis ir pavirsiąs. Pelenų dieną nepriimta dirbti, ilgai miegota, kad lempų degti nereiktų, net nepriimta išeiti iš namų.

Vakar linksmai švęsdami Užgavėnes, kas kaip mokėjome, taip varėme žiemą iš savų kiemų. Tik šiemet visai nesunku buvo išvaryti nebuvusios viešnios. Net gaila. Lašininis juokingai nusilpęs, o kanapinio pergalė ataidi iš pernykščių Užgavėnių. Susimaišė mūsų orai, susipainiojo gamtos dėsniai. Nepasijuto permainų. O Užgavėnių naktis vis tiek turi likti visa perkeičiančia, tegu pati gamta ir nesikeičia. Per naktį esame pakviesti pasikeisti patys. Ne tik paviršutiniškai atsisakyti mėsinių gėrybių, kai iš vakaro gerai prikirtę blynų, šiandien pasninkaujame, bet kur kas giliau – atsisakyti kaukių. Vakar jomis pasidabinę ir pasikeitę vaidmenimis, šiandien turime parodyti savo tikrąjį veidą. Ne tik šiandien, bet ir visą gavėnią, ir visą gyvenimą…

Nusiimti kaukes – toks gavėnios moto. Nebeveidmainiauti kviečia ir Evangelija. Turbūt per sunkus pasiryžimas, gal neįgyvendinamas… Kur kas lengviau būtų atsisakyti mėsos, svaigalų, kvaišalų ar kitų neesminių blizgučių, puošiančių mūsų išorę. Nusiimti kaukes reiškia būti atviru, būti mylinčiu, būti tikru žmogumi. Žmogumi, o ne būtybe, apsiginklavusia rolėmis. Neveidmainiauti reiškia būti pažeidžiamu, būti sutryptu ar net nukryžiuotu. Nebeveidmainiauti reiškia nebebūti netikru savo gyvenimo dalyviu, nebestebėti kitų netikro gyvenimo, nedaryti to, kas ir yra šiandieninio pasaulio kasdienybė ir variklis, nebebūti realybėje, kuri yra netikra. Pabėgti iš „akvariumo“, „dangaus“ ir kitokių netikro realaus gyvenimo apraiškų. Apsinuoginti, net jei tektų mirt iš gėdos… Būtent Pelenų trečiadienis ir apnuogina, nuolankiai nulenkę galvas pelenų žiupsneliui išgirstame gryną tiesą: atmink žmogau, jog dulkė buvai ir dulke pavirsi. Ar dar tikime šia tiesa? O gal ji jau visai greitai taps linksma Užgavėnių tema, gal kaukių pilname įprastame gyvenime tik per Užgavėnes parodysime savo veidus ir tik manydami, jog būtent tuomet esame su kaukėmis? Ar nesusipainiosime kaip mūsų žiema su pavasariu? O gal jau susipainiojome?

Mykolas Tyla, www.bernardinai.lt

Leave a Reply