Su vasario 16-ąja!

Su vasario 16-ąja!

Anot Vydūno, žmogus tėvynėje tiek gyvas, kiek ji jame, jo širdyje gyva...

1918 metais vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės paskelbimo aktą, kuriuo skelbė visam pasauliui, kad atstatoma nepriklausoma, demokratiniais pagrindais sutvarkyta, Lietuvos valstybė su sostine Vilniumi. Po Aktu pasirašė visi Tarybos nariai (jų buvo 20).

vasario 16 signatarai

1918 metų pradžia Lietuvos Taryba veda derybas su vokiečių administracija, kuri pradžioje sutiko leisti skelbti Nepriklausomybę, tačiau su sąlyga, kad Lietuva ir Vokietija sudarys tvirtas ir amžinas sutartis dėl karinio bendradarbiavimo, dėl muitų, susisiekimo ir pinigų. Tačiau vėliau ji leido Lietuvai atsiskirti tik nuo kitų valstybių, bet ne nuo Vokietijos, sudarant su ja tvirtą sąjungą. Vyksta aršūs ginčai ir pokalbiai Lietuvos Taryboje, siūlomi ir priiminėjami įvairūs kompromisiniai sprendimai. Tačiau šie sprendimai dalies Tarybos narių netenkino. Kaip pavyzdį paminėsiu 1918 m. sausio mėn. pasiūlytas dvi rezoliucijas, kurioje vienoje buvo sakoma, kad Lietuva „yra išėjusi iš Rusijos sąstato ir laiko save nepriklausoma valstybe“, kurioje „Valstybės pamatus ir santykius su kaimynais nustatys Steigiamasis Seimas“. Rezoliucijas priėmus tik 12 balsų, 5 prieš ir 3 susilaikius, Tarybos nariai: Kairys, Narutavičius, Vileišis iš Tarybos atsistatydino, vėliau prisijungė M. Biržiška, net ir Tarybos pirmininkas A. Smetona pareiškė atsistatydinąs. Ginčai tęsėsi iki Vasario 15 dienos.

1918 Sausio 4 diena Lietuvių Brastoje (Brest Litovsk’e) Vokiečiai – Rusai pradeda taikos derybas. Trockis atsisako pripažinti Baltijos valstybių nepriklausomybę, reikalaudamas kad tai būtų patvirtinta visuotiniu gyventojų balsavimu.

1918 Sausio 10 d. įkuriama Dono Respublika

1918 Sausio 28 d. Ukraina paskelbia nepriklausomybę.

1918 Vasario 10 d. Trockis skelbia karo pabaigą sau Vokietiją, tačiau taikos sutartis su ja nepasirašoma.

1918 Vasario 15 d. Lietuvos Taryba atsisako nuolaidų Vokietijai, tada į Tarybą sugrįžta iš jos išstoję nariai, buvo bendrai sutarta dėl teksto, kuris ir buvo priimtas Vasario 16 dieną ir vadinamas nuo tol Vasario 16 dienos aktu.

Lietuvos taryba keitė savo pavadinimus. 1917 po Vilniaus konferencijos išrinkta krašto taryba savo pavadinimus keitė santykinai pagal Lietuvos pasistūmėjimo lygį nepriklausomybės link, tai yra nuo 1917.09 iki gruodžio 11 ji vadinosi Krašto Taryba, nuo 1917 gruodžio 11 iki 1918 lapkričio 3d. ji vadinosi Lietuvos Taryba, o 1918 lapkričio 3d. iki 1920.06.15 ji vadinosi Lietuvos Valstybės taryba.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba istorinėje sostinėje Vilniuje, Didžiojoje gatvėje Nr. 30 (dabar Pilies g. Nr. 26), 12 val. 30 min. vienbalsiai priėmė nutarimą dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.

NUTARIMAS

Lietuvos Taryba savo posėdyje vasario 16 d. 1918 m. vienu balsu nutarė kreiptis: į Rusijos, Vokietijos ir kitų valstybių vyriausybės šiuo pareiškimu:

Lietuvos Taryba, kaipo vienintelė lietuvių tautos atstovybė, remdamos pripažintąja tautų apsisprendimo teise ir lietuvių Vilniaus konferencijos nutarimu rugsėjo mėn. 18-23 d. 1917 metais, skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis.

Drauge Lietuvos Taryba pareiškia, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas steigiamasis seimas, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas.

Lietuvos Taryba pranešdama apie tai . . . . . . . . . . vyriausybei, prašo pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę.

Vilniuje, vasario 16 d. 1918 m.

Jonas Basanavičius (1851-1927), Mykolas Biržiška (1882-1962), Kazimieras Bizauskas (1892-1941), Pranas Dovydaitis (1886-1942), Steponas Kairys (1879-1964), Petras Klimas (1861-1969), Donatas Malinauskas (1869-1942), Vladas Mironas (1880-1953), Stanislovas Narutavičius (1862-1932), Alfonsas Petrulis (1873-1928), Antanas Smetona (1874-1944), Jonas Smilgevičius (1870-1942), Justinas Staugaitis (1866-1943), Aleksandras Stulginskis (1885-1969), Jurgis Šaulys (1879-1948), Kazimieras Šaulys (1872-1964), Jokūbas Šernas (1888-1926), Jonas Vailokaitis (1886-1944), Jonas Vileišis (1872-1942), Saliamonas Banaitis (1866-1933).

www.lietuvos.net

Leave a Reply