Priešinuos kasdienybei
raškydama ryškias šermukšnio uogas
brisdama į šaltą Minijos vandenį
kvatodama iš eglių viršūnėse
sutūpusių varnų
pirkdama „blusų turguj“
niekam nereikalingą veidrodį
šokdama žemyn sapnuose
be jokios baimės sudužti…
Priešinuos kasdienai kūrendama
prisiminimų bei svajonių krosnį…
Šiuos žodžius reikėtų kiekvienai nusivylusiai moteriai lyg maldą įsirėminti ir pasikabinti matomiausioje vietoje. Ačiū.
Ačiū Jums už gerus žodžius!