Viešpatie, aš prašau tavęs ne stebuklo, ar miražo, bet kiekvienos dienos jėgos. Pamokink mane mažų žingsnelių jėgos.

Padaryk mane pastabiu ir išradingu, kad kasdienos margumyne laiku sustočiau ties atradimu ir patirtimi, kurie sujaudino mane.

Išmokink mane teisingai sudėlioti man skirtą gyvenimo laiką.

Suteik man subtilią pajautą, kad atskirčiau pirmaeilius, nuo antraeilių dalykų.

Prašau susilaikymo ir saiko jėgos, kad neplazdėčiau ir neslysčiau savo gyvenime, bet išmintingai suplanuočiau dieną, galėčiau matyti lygumas ir kalnus, kad nors retkarčiais atrasčiau laiko pasimėgauti menu.

Padėk suvokti, kad svajonės negali būt pagalba. Nei svajos apie praeitį, nei svajos apie ateitį. Padėk man būti čia ir dabar. Ir išgyventi šią minutę kaip pačią svarbiausią.

Apsaugok mane nuo naivaus tikėjimo, kad viskas gyvenime turi vykti sklandžiai.

Padovanok man gryną suvokimą to, kad kliūtys, pralaimėjimai, kritimai ir nesėkmės yra viso labo natūralia sudedamąja gyvenimo dalimi, kurių dėka mes augame ir bręstame.

Primink man, kad širdis dažnai ginčijasi su protu.

Atsiūsk man, reikiamu momentu kažką tai, kuriam užteks drąsos pasakyti man tiesą, bet pasakyti ją mylint.

Aš žinau, kad dauguma problemų sprendžiasi pačios, jei nieko nesiimt daryt, ir taip išmoko mane kantrybės.

Tu žinai, kaip stipriai mums reikalinga draugystė. Duok man būti vertu šios paties nuostabiausios ir trapiausios Lemties Dovanos.

Suteik man lakią vaizduotę, kad reikiamu momentu, reikiamu metu, reikiamoj vietoj, tylomis, ar tariant žodžius padovanočiau reikalingą šilumą.

Padaryk mane žmogum, gebančiu prisibelsti iki tų kurie yra visiškai „dugne“.

Apsaugok mane nuo baimės kažką tai gyvenime praleisti.

Duok man ne tai, ko aš trokštu, bet tai ko man iš ties reikia.

Leave a Reply