Ei, žmogau, ar tu žengsi per šį apsnigtą tiltą
Kol dar neužtemdė anapus langų,
Per tylą, kaip ateitį vakar išburtą
Ir jau apsireiškusią taip nelaiku?
Ei, žmogau, tu šnabždi, ar šauki šitaip tyliai?
Ar keiki praleistas su savim minutes?
Ei, žmogau, tu tik numirei ar pasiklydai?
Ar netyčia gimei? O jei dar ne – aš palauksiu tavęs.
(Andrius Kaniava)