Aliukai – Čigonės akys

Aliukai – Čigonės akys

Mergaitė iš Stoholmo kabarėto ,
Pamilo kapitoną vandenų ,
Sugrįždamas iš tropikų saulėtų ,
Parveždavo brangių jai dovanų .

Čigonės akys mane vilioja ,
Čigonės akys man širdį spaudžia
Čigonės akys jos nebelaukia,
Jos nebelaukia jau manęs.
Čigonės akys mane vilioja ,
Čigonės akys man širdį spaudžia
Čigonės akys jos nebelaukia,
Jos nebelaukia jau manęs

Mylėjo jis tas garbanas auksines
Ir žvilgsnį gintarinių jos akių
Kalbėjo jis jai , švelniai apkabinęs
Mažyte, mylimoji vien tik tu

Čigonės akys mane vilioja ,
Čigonės akys man širdį spaudžia
Čigonės akys jos nebelaukia,
Jos nebelaukia jau manęs.
Čigonės akys mane vilioja ,
Čigonės akys man širdį spaudžia
Čigonės akys jos nebelaukia,
Jos nebelaukia jau manęs

Bet kartą jūroj kilo uraganas
Ir jis pareikalavo daug aukų
Ir sužinojo ji kad okeanas
Prarijo kapitoną vandenų.
Čigonės akys mane vilioja ,
Čigonės akys man širdį spaudžia
Čigonės akys jos nebelaukia,
Jos nebelaukia jau manęs.
Čigonės akys mane vilioja ,
Čigonės akys man širdį spaudžia
Čigonės akys jos nebelaukia,
Jos nebelaukia jau manęs

Pragr

Mergaitė visą dieną liūdėjo
Ir laužė sau iš sielvarto rankas
O ankstų rytą , saulei patekėjus ,
Nušoko į putojančias bangas …

Čigonės akys mane vilioja ,
Čigonės akys man širdį spaudžia
Čigonės akys jos nebelaukia,
Jos nebelaukia jau manęs.
Čigonės akys mane vilioja ,
Čigonės akys man širdį spaudžia
Čigonės akys jos nebelaukia,
Jos nebelaukia jau manęs