Jonis – Tėviškėlė

Jonis – Tėviškėlė

Keliaudamas per pasaulį daug kraštų aplankai

Stebina didingi miestai ir kalnai

Vandenynu beribė platybė marių grožis nuostabus

Bet pamiršti negali gimtųjų namų

 

 

Prie baltijos krantų gintarais nusėtų

Lino drobėm giesmėm išpuošta šalelė maža

Mums jinai taip artima tėviškėlė gimta

Nemunėlio vilny nuprausta Lietuva

 

 

Pasiilgau rasotų takelių motinėlės dainų

Džiūstančio šieno kvapo vaikystės dainų

Vieversėlio giesmės dangaus gandro skrydžio svaigaus

Tos trobelės kaimo gale kurioj gimiau

 

 

Kur gimiau bėgiojau ir augau po skaidrų upely braidžiau

Naktigonės laužui liepsnojant griežlės ten klausiau

Prisiminimuos ji gyva tėviškėlė gimta

Mums brangi ir artima visada