Starošaitė – Jaunystės vėjas

Starošaitė – Jaunystės vėjas

Starošaitė                 Jaunystės vėjas

                     Priedainis
     Jaunystės vėjas pasėjas meilę širdyse
     Žvaigždes uždegęs akyse išdykęs vėjas, vėjas, vėjas.

Ar meni laikus mums mažus vaikus pasakų šaly,
Kur vanduo gilus ten kur aukštai dangus ir medžiai dideli,
Bet jau išplaukė laivai kur šalis ta nežinai niekas jos neras,
Dingo amžinai ir milžinai ir meilės nerimas.

Priedainis
       Jaunystės vėjas pasėjas meilę širdyse,
       Žvaigždes uždegęs akyse kažkur skubėjo ėjo ,ėjo…
      Jaunystės vėjas jau neša svetimas bures,
      Ir niekad negražins manęs kur meilė liejas  ,liejas ,liejas…

                           1,33
Ar jaunystės svajones dar atsimeni kai mes norėjome
Ir į žvaigždes keliaut ir amžinai mylėt šventai žadėjome.
Bet tas vėjas neramus kaip krantus išskyrė mus praraja gili,
Vanduo seklus žemai dangus ,bet žvaigždės per toli

Priedainis 2 K.   Įžanga 2,30 iki 238   Priedainis 1K.