Živilė, Justas(Dangus 2) – Keturios sienos

Živilė, Justas(Dangus 2) – Keturios sienos

Keturios sienos, du delnai
Atsirėmę į vieną iš jų, ir taip ilgai.
Keturios dienos sukėlė mintis,
O aš tik stoviu, gal jos išnyks…

Prarasiu save, atsiribojęs nuo laiko,
Pažinęs realybę, pasijusiu toks laisvas.
Nenoriu užmiršti, ką jau žinau,
Tikiu savimi – rytoj bus geriau!

Rytoj bus geriau,
Aš tai žinau.
Kilsiu aukštyn, nes žemai jau buvau,
Ten rasiu save, palaidas mintis,
Delnai atsiplėš – ir sienos išnyks,
Sienos išnyks…

Tik keturios dienos pamiršto miego.
Mintys sutriko, bet skausmas išliko.
Ieškosiu rytojaus savo delnuos,
Jį pats susikursiu – tikiuos, bus kitoks!

Prarasiu save, atsiribojęs nuo laiko,
Pažinęs realybę, pasijusiu toks laisvas.
Nenoriu užmiršti, ką jau žinau,
Tikiu savimi, rytoj bus geriau!

(x2)
Rytoj bus geriau,
Aš tai žinau.
Kilsiu aukštyn, nes žemai jau buvau,
Ten rasiu save, palaidas mintis,
Delnai atsiplėš – ir sienos išnyks,
Sienos išnyks…