Liudas (Dangus 2) – Rytais

Liudas (Dangus 2) – Rytais

Vėl ateina naujas rytas, naujas vargas,
Vėl pasaulis nematytas,
Miegas, maistas, kvapas, skonis, žodis.
Ar turiu šiandien aukotis,
Radijas man nepasako,
Visą dieną tyli, nekalbėjo, nenutyli.
Saulės pasiilgę tarsi lekiam iš namų visi…
Mes tarsi džiaugsmo nepagavę niekad,
Jei tik sviesto būsi paragavęs, apie žmones sužinojęs,
Tiktai šiandiena gyvenęs, šiandiena svajojęs.

Nes savy tyliai kantriai mes gyvenam, bėgam bėgam,
Bet ir slepiamės pastoviai, televizorius suėda
Laikrodžius ir laiko nesugaudom,
Tirpdom ledą, vėl užšaldom,
Kad neliktumėm sustoję nepamatę..

Ritiniai kamščiai, autobuse spūstis,
Kava negerta, arbatos likučiai.
Pilnos gatvės, o stulpai dar miega,
Bet tavo veide šypsena šviečia.
Išsigandęs mėnulis seniai pasislėpęs,
Kaimyno katė nenori nieko girdėti.
Nuliūdęs plakatas purtomas vėjo,
Rytinę šypseną man pametėjo.

Rytais, rytais, rytais, nešim gėrį kibirais
Rytais, rytais nešim gėrį kibirais
Rytais, rytais nešim gėrį kibirais
Visiem išvien ir viskas bus kitaip.

Gal mintys veržiasi, vėl bėga,
Puodas nuogas, negali nukelt,
Paimt, sustot, uždėt ir vėl ramiai kvėpuot.
Jau senokai mes … zirziliam …
Rodom buką žvilgsnį lyg ir nieko nenutuokiam..
Bet pirmą dainą mes pamiršom
Gaudom viskas paskutinę…
Gal prisiminę pamiršti kur yra visur mėlynė,
Dūsauja širdis..
Gal nieko nesupranta, gal paseno,
Atstatyk krūtinę ir gyvenki kaip gyvenęs..

Rytiniai kamščiai, autobuse spūstis,
Kava negerta, arbatos likučiai.
Pilnos gatvės, o stulpai dar miega,
Bet tavo veide šypsena šviečia.
Išsigandęs mėnulis seniai pasislėpęs,
Kaimyno katė nenori nieko girdėti.
Nuliūdęs plakatas purtomas vėjo,
Rytinę šypseną man pametėjo.

Rytais, rytais, rytais, nešim gėrį kibirais
Rytais, rytais, nešim gėrį kibirais
Rytais, rytais, nešim gėrį kibirais
Visiem išvien ir viskas…

Rytais, rytais…
Rytais, rytais…