Marijonas Mikutavičius –  Mano žemė

Marijonas Mikutavičius – Mano žemė

Vėl eilinė diena,
Rodos nieko keisto.
Visai nepanašu,
Kad kas pasikeistų.
Gali neatsimerkti, viskas jau matyta.
Pasaulis toks kaip kiekvieną rytą.
Bet..

Dienomis kaip ši
Pro nešvarų langą stebiu aš dangų.
Ir kvaila mintis
lyg sena meilužė
ryte aplanko.
Laimės pilna parašyt,
sudainuoti dainą.
Gaila, kad į galvą man
niekas neateina
tik..
tarararam…

Varpai vėl skamba.
Kažkas ir vėl
tranko durimis.
Žmones nubunda:
su kava,
su keiksmais,
su bučiniais…
Su maldomis.
Visus į tolį.
Sniegas, ar lietaus vanduo,
žvilgsniu palydi.
Abejingas,
koją pakelia, šuo.

Dienomis kaip ši
negaliu suprasti kodėl džiaugiuosi.
Dienomis kap ši
iš visų jėgų aš kankinuosi.
Laimės pilna parašyt,
sudainuoti dainą.

Kad ir kiek bandau sugalvoti gudriau,
viskas kas man išeina..
Čia.. Mano žemė,
mano žemė – mano dangus.
Mano kelias,
mano kelias į mano namus.
Mano laimė,
mano laimė – mano viltis.
Mano metai,
mano metai vėlei nauji.

Paklausyk kaip tyliai,
žaisdami slėpynes,
po lova, kvėpuoja vaikai.
Tu paliesk,
kaip švelniai
lietumi į delną krenta lašai.

Dienomis kaip ši
negaliu suprasti, kodėl džiaugiuosi.
Dienomis kaip ši
iš visų jėgų aš kankinuosi.
Laimės pilna parašyt,
sudainuoti dainą.

Kad ir kiek bandau sugalvoti gudriau,
viskas kas man išeina..
Čia mano žemė,
mano žemė, mano dangus.
Mano kelias,
mano kelias į mano namus.
Mano laimė,
mano laimė – mano viltis.
Mano metai,
mano metai vėlei nauji.
Mano žemė,
mano žemė, mano dangus.
Mano kelias,
mano kelias į mano namus.
Mano laimė,
mano laimė – mano viltis.
Mano metai,
mano metai vėlei nauji.